Vilniaus socialdemokratai

„Toks įspūdis, kad premjeras per beveik ketverius metus trunkančio valdymo nematė Lietuvos gyventojų, nekalbėjo su jais, nematė skurdo, emigrantų lagaminų ir žmonių nusivylimo“, - po premjero Andriaus Kubiliaus Seime pristatytos Vyriausybės ataskaitos komentavo Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Opozicijos lyderį stebina, jog Premjeras nesuvokia, kad Vyriausybė turėtų atsiskaityti visuomenei už vienerius metus savo darbo: ką pavyko nuveikti ir ko ne, ir dėl kokių priežasčių nepavyko įgyvendinti užsibrėžtų tikslų.

Pasak A.Butkevičiaus, premjeras A. Kubilius kalbėjo apie visą kadencijos laikotarpį, akcentavo taupymo politikos tęstinumą, politinius oponentus kritikavo dėl pažadų, kuriuose įžvelgė pavojų drausmingai valstybės finansų politikai, tačiau pamiršo paminėti, kad „diržų veržimosi politika“ dar labiau nuskurdino socialiai labiausiai pažeidžiamus Lietuvos gyventojus.

LSDP lyderio teigimu, daugelis Vyriausybės planų ir ketinimų patyrė visišką fiasko, neišsprendė svarbiausių ir žmonėms aktualiausių problemų: užstrigę energetikos projektai, išaugusios šildymo kainos, nevykstanti renovacijos programa ir daugelis kitų aktualių projektų, kuriuo įgyvendinant, o tiksliau neįgyvendinant Vyriausybė akivaizdžiai pademonstravo prastą komandinį darbą ir kompetencijos stoką.

Todėl, A.Butkevičiaus nuomone, premjero lūpomis skambanti panegirika tik erzina žmones, nes akivaizdu, jog Vyriausybės vadovui kur kas labiau rūpi skolinimosi reitingai, o ne planai atgaivinti Lietuvos pramonę ir kurti naujas darbo vietas. Ar verta stebėtis, kad 2011 m. valdžiaus sektoriaus skola sudarė 38,5 proc. lyginant su Bendruoju vidaus produktu (BVP)? Prognozės ir perspektyvos taip pat nėra džiuginančios: Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola kovo mėn. pabaigoje buvo 39,1 proc. (43 mlrd. 211 mln. litų) prognozuojamo 2012 metų BVP.

A.Butkevičius tvirtino, kad socialdemokratams, deja, Vyriausybės ataskaita įspūdžio nepadarė, atvirkščiai parodė, kaip žodžiai gali skirtis nuo darbų ir rezultatų.

Socialdemokratus guodžia tai, kad Europa turi naują viltį – Prancūzija išsirinko naują prezidentą – kairiųjų atstovą F.Hollande'ą, kuris pareiškė, kad „griežtas taupymas ilgiau nebegali būti vienintelis pasirinkimas", o tai žadina atgimimo viltį ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos, o taip pat ir Lietuvos gyventojams.

Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė,

Tel. 865292009

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2012 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BVP per metus paaugo 3,9 proc. to meto kainomis. Paskutinį 2011 m. ketvirtį augimas sudarė 4,4 proc. Nors ūkio augimas ir sulėtėjo, tačiau ekonomistai daro optimistinę išvadą, kad Lietuvoje dar nepasireiškė neigiamas euro zonos nuosmukio poveikis.

„Valdančiųjų džiūgavimą dėl ekonomikos tendencijų vertinčiau kaip žvilgsnį pro rožinius akinius, nes realybė yra toli gražu ne tokia džiuginanti“, - pastebi Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Pasak A.Butkevičiaus,  stebima neigiama BVP pokyčių tendencija kelia rimtą nerimą: BVP jau ir per IV praėjusių metų ketvirtį smuko 5,5 proc.  Tai yra nuo 2011 m. III ketvirčio BVP sumažėjo beveik 3 mlrd. Lt to meto kainomis arba 10,5 proc. ir pasiekė 2010 m. III ketvirčio lygį.

„Jeigu 2011 m. IV ketvirtį bendrasis vidaus produktas sudarė 27 571,6 milijardus litų, tai 2012 m. I ketvirtį jie tesiekė 25 235,3 milijardus litų, tai kaip galima kalbėti apie krizės stabilizavimą ir stebuklingą ekonomikos atsigavimą?“, - klausia A. Butkevičius.

IV praėjusių metų ketvirtyje metiniam augimui didžiausią įtaką turėjo lėtėjantis apdirbamosios pramonės bei eksporto augimas. Per 2011 m. pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos įmonėse padidėjo mažiausiai (1,5 proc.), o dėl itin sumažėjusios pridėtinės vertės elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse visos pramonės pridėtinė vertė smuko 1,1 procento. Nesunku nuspėti, kad ir šių metų I ketvirtyje šios tendencijos išlieka.

A. Butkevičiaus nuomone, lėtėjanti Europos ekonomika jau pernai paveikė mūsų ūkio raidą ir, panašu, šiais metais Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Bendras užsienio paklausos mažėjimas toliau menkins eksporto ir pramonės gamybos mastą, o blėstantis optimizmas eksporto rinkose neigiamai paveiks vidaus paklausą.

Socialdemokratų lyderį stebina statistinių duomenų interpretacijos, nors ruošiantis rinkimams valdantiesiems svarbu užliūliuoti rinkėjų budrumą ir užmauti jiems rožinius akinius. Deja, žmonėms sunku patikėti „atsigaunančia“ ekonomika, kai kišenėse ir toliau švilpauja vėjai.

Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė

Tel. 865292009