Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, jog Vilnius yra miestas, kuriame reikalai juda teisinga arba greičiau teisinga linkme. Patys vilniečiai šias tendencijas vertina dar palankiau – net 72 proc. sostinės gyventojų mieste vykstančius pokyčius vertina teigiamai. Tokius duomenis šiandien paskelbė    „Spinter tyrimai”, atlikę reprezentatyvią apklausą.

Šalies gyventojų taip pat palankiai įvertinta Klaipėda (60 proc. apklaustųjų mano, kad reikalai šiame mieste juda teisinga arba greičiau teisinga linkme). Kauną žengiant teisinga linkme įvardijo 45 proc., Šiaulius – 44 proc., Panevėžį - 40 proc. apklaustųjų.

Pačių miestiečių savo miesto vertinimai gerokai skiriasi – apskritai miesto vystymosi linkme patenkinti 72 proc. sostinės gyventojų, 53 proc. kauniečių, 52 proc. klaipėdiečių, 37 proc. Panevėžio ir 34 proc. Šiaulių gyventojų.

Rinkos ir viešosios tyrimų bendrovė atliko šalies gyventojų apklausą, kokiuose šalies didmiesčiuose, Lietuvos gyventojų nuomone, reikalai juda teisinga linkme. Tyrimu buvo siekiama palyginti miesto įvaizdį (t.y. ką apie konkretų miestą ir jame vykstančius pokyčius mano visi gyventojai) bei realius gyventojų vertinimus (kuomet savo miestą vertina patys gyventojai). Tyrimas vyko kovo 27 – balandžio 18 d. Tyrimo metu apklausti 1454 respondentai visoje šalies teritorijoje nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Vilnius.lt

Vilnius išsiuntė paraišką Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (UNESCO), siekdamas 2014-aisiais tapti pasaulio knygų sostine.

Nacionalinės reikšmės iniciatyvos šūkis – „Skaitau, vadinasi esu". Jos pagrindu ketinama įgyvendinti daugybę Vilniui ir visai Lietuvai svarbių kultūros projektų, planuojamas bendradarbiavimas su Kauno miestu.
 

Svariu argumentu Vilniui tapti pasaulio knygų sostine yra laikomas 2014-aisais minimas Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus, taip pat tarptautinių Vilniaus knygų mugių sėkmė, gilios kalbų ir kultūrų įvairovės Vilniuje tradicijos. 
 

Projekto paraiškoje akcentuojami pagrindiniai tęstiniai Vilniuje vykstantys kultūros renginiai, tokie, kaip, Poezijos pavasaris, kuriam 2014-aisais sukanka penkiasdešimt metų, taip pat kultūros naktis „Tebūnie naktis“, tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“, kiti svarbūs projektai.
 

Paraiškoje taip pat pristatomos naujos iniciatyvos, skirtos 2014-iesiems, pavyzdžiui, Rytų ir Vidurio Europos rašytojų forumas, literatūrinės ekskursijos Vilniuje, skaitmeninė knyga Vilniaus viešosiose vietose, Tarptautinė konferencija „Vilnius – daugiakalbės literatūros leidybos centras“ ir kita.
 

Praėjusiais metais pasaulio knygų sostinės titulas priklausė Argentinos sostinei Buenos Airėms, šiemet ja tapo Armėnijos sostinė Jerevanas, kitąmet jau žinoma, kad šiuo miestu taps Tailando sostinė Bankokas.

Vilnius.lt

Sostinės savivaldybės tarybos valdančioji koalicija kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos vilniečių teisės, atlyginta padaryta žala – 939 mln. litų pajamų, negautų per 2009-2011 metus, bei nuo 40 iki 60 proc. būtų padidinta Gyventojų pajamų mokesčio dalis, liekanti Vilniaus biudžete. 

Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. 

Palyginimui: Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus (18,2 mln. litų), Klaipėda – 23 kartus mažiau (21,6 mln. litų). Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. daugiau pajamų ir to pakaktų tinkamai finansuoti būtinas sritis.

Pasak sostinės  vicemero R. Adomavičiaus, Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo.

„Iki 2006 metų transporto lengvatos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, nuo 2006-ųjų– iš savivaldybės iždo, nors viešojo transporto nuolaidas įstatymuose nustato Seimas. Vilniaus biudžetas yra vienintelis Lietuvoje, kuriame transporto lengvatoms tenka skirti ypač daug lėšų, nes mieste yra daug universitetų ir kolegijų, kurių studentai naudojasi viešuoju transportu, be to, čia yra įsikūrusios pagrindinės gydymo įstaigos, visos valstybinės institucijos. Taigi, jeigu 2006 metais viešojo transporto lengvatoms reikėjo 40,7 mln. litų, 2011 metais Vilniaus biudžete turėjome rasti net 84,6 mln. litų“, - sakė R. Adomavičius.

Vienintelį kartą savivaldybė kreipėsi į teismą dėl Vyriausybės veiksmų 2000 metais, vėliau teismų procesas baigtas taikos sutartimi.

Plačiau  Vilnius.lt